Chalvéraj
Jude DURANTY
Sé té lanné Jiska té mété lamajorité a 18 lanné. JOBY, an jenn manmay kolej té kay lapatè’y ek lamatè’y toujou. Pou yo, misié pòkò té majè toutan i pa té kay-li. Sé té an 74 éti tibolonm-lan té an dènié lanné kolej-li. I té tann liséyen té ka fè grev. Sé té lé pli gran. Manman’y té mandé’y pengad. Pas ti-poul suiv ti-kanna ek i mò néyé.
Kidonk lanné-tala, i pa ka bliyé sa lé pli gran té fè, sa i pa té janmen wè avan. An mobilizasion alantou févriyé 74. Sé té épi moun JAG* éti i té ka fè prèmié « piquet de grève)»-li.
Zafè « Marxisme-Léninisme » « Maoïsme » pa té an tet Joby. Selman i té tann yo té asazinen anlo moun dan linò pa koté Baspwent. Rénò Ilmany té pran fè anba bal jendam.Yo té tiré anlè anlo moun té ka manifesté pou salè lanmizè-yo wosé. Pli red-la ba Joby, sé lè i aprann dé jou apré, a menm lè yo té ka téré Rénò, yo jwenn an kò té ka floté an sé woch-la, sé té Joj Mari-Lwiz. Menmsi tit-li pa té ka di’y ayen, yo té ni menm non. Jennjan-an té ni twazan an plis ki’y. Lè i aprann manniè yo té trouvé’y bò lanmè-a épi anlo mak sigaret anlè tout kò’y, i pozé kò’y kèsion-tala :
Kimoun ki tjwé Mari-Lwiz ek Ilmany ?
I chaché a sav, mé jik atjelman, si i ni pliziè sipozision ek soupson. Lajistis pa janmen rivé di kimoun ki fè sa pou toulbon. Ki fè jik jòdi, anlo ladoutans ka floté toujou kon flè fonmajé an tan karenm.
Pli gwo désepsion’y sé lè doktè Alikè, bra dwet Sézè, frè an boug bétjé té asazinen tou, lavé lanmen’y kon Pons Pilat. I pa pran pozision,,magré yo té twouvé Mari-Lwiz alalanm lanmè-a, menm manniè kon frè’y-la pa koté Kaz-Pilot.
Es pou té opozé mété luit asou difé ?
Es pou té jwé zwel-séré épi lavérité ?
Joby té ka mandé kò’y, es sé té an madichon pou pa twouvé koupab-la ek jijé’y douvan tribinal. Jenn koléjien-an té ka ogsèvé. A laj-li, menm manniè-a, kou-tala sé pa an moun, mé enpé éti té pwézonnen. Menm manniè-a yo pa té ka twouvé mètafè. Sé té menmbrisi !
Es pas mètafè bò tjè lé metchwas ? « Bef bétjé an kann bétjé ».
Es fok kontanté nou épi poveb-la : « Ravet pa janmen ni rézon douvan poul » ?
Asiré ou pé pa asepté tousa. Nou ka wè sèten ich-nou ki lé brilé an kay pou an rat. Menmsi nou ja wè fim-tala afiché, nou pé pa alé wè’y.
Chak bètafé ka kléré pou nam-li. Chak jénérasion pou mennen konba’y an gou kò’y. An boug san fanion* té di épi an bel pawol fransé silvouplé « Chaque génération doit dans une relative opacité, découvrir sa mission la remplir ou la trahir ».
Mé anlot manmay éti té ka mété pawol-li a pla, i pa té kouli, di konsa « Jénérasion’y té ka trennen trop bles épi sékel périod kolonial »*
Antouléka Joby, pa té ni menm kanman-an ni menm konviksion lanné 74. I rété jik jòdi an militan kiltirel éti anlo moun ka kwè tet-li an lalin ek i ka pasé tann’y ka penn siel. Jik atjelman i ka rété épi an eslogan kou-koupé épi an pawol le Che « Hasta la victoria siempre ».
Jik atjelman i ka kwè péyi’y ké rivé an jou about épi kolonialism. Kon manman’y té ka di’y :
- Lè man mò fonmi ké pòté nouvel ba mwen !
Asiré an jou, lensjistis ké fini pa asiz asou ban lajistis divin. E jou-tala nou ké rivé sav kimoun ek épi kisa yo tjwé : Mari-Lwiz, Ilmany épi anlo dot nou pa ka menm chonjé non-yo. Sirtou tousa ka pati atjelman, épi malakadi ka dépotjolé-yo épi Képòn, Kirlòn Klordékòn épi kisasayésa.Lè militan pòté plent, lajistis épi méprizasion ka répon épi an bel mo fransé : « Non-lieu ». Kivédi sikilé, pa ni ayen a wè. Es sé pa yo menm ki chalviré sa ki tonbé Chalvé ek jik atjelman kréyé an Chalvéraj ? Sé pétet pou sa anlo moun jòdi ka soufè toujou épi Chalvéraj. Tout raj yo simen Chalvé, jik atjelman ni « Chalvéraj ».
- (Jeunesse d’avant-garde)
- Frantz Fanon
- Vincent Placoly
/image%2F0585490%2F20240219%2Fob_68d578_ilmay-et-marie-louise.jpg)